2008 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Sekmadienio vakaras arba dar viena savaite po sesijos

Velu. Eilini karta sedziu iki isnaktu. Ir taip jau koki menesi....
Jo, studijos visgi duoda savo. Tiksliau stebuklinga formule: darbas+seima+ studijos. Visus siuos kintamuosius turiu derinti taip subtiliai, kaip koks anestezuotojas derinantis narkoze. Viena dalis i sona ir ligonis pusryciaus Anapilyje. Taip ir derinu.... Tik rezultatai nestulbinantys.
Kazkaip galvojau pries pradedamas rasyti bloga - kam ji is viso rasyti? Juk niekam neidomu nei kaip as gyvenu, nei kokios mintys mano makauleje sukasi. Irasiau kelis emailus zmoniu, kurie man svarbus - mano formules kintamieji. Tikiuosi, jog karts nuo karto paskaitys, tam, kad pamegintu mane isgirsti.
Nezinau kiek dzanai cia rasysiu. Matyt tuomet, kai prisikau
ps minciu. Arba kai noresiu "pastaugti i menuli". Imesiu karts nuo karto viena kita nuotrauka.
Vakar buvo paskutine 4 kurso rudens paskaitu sesijos diena. Vakare nesinorejo nieko - tik nusliauzti i tamsiausia kerte, susirangyti kampe ir isjungti laika. Sedeti ir skesti tyloje ir buvime niekur. Kazkaip sita sesija kala iki dugno. Apima toks jausmas, kad tarsi stoviu kazkokios gudumos traukinio stoteleje, o pro sali pasekusiu greiciu lekia neibaigiantis traukinys pavadinimu "gyv
enimas". Man taip norisi ir reikia i ji isokti, bet as tarsi klapioje maseje - neturiu jegu pajudeti.
Vakar sedejau paskaitoseir net nesupratau apie ka kalbame - kazkas kazkur daro pristatymus, kazkas plepa neuziciaupdamas... O galvoje sukasi de
stytojospasakyti zodziai - pusiau juokais, pusiau rimtai: "Pristatymus reikia daryti dziaugsmingai". O man norisi verkti... Sukaupiu paskutinius samones likucius ir einu "dziaugsmingai" pristatyti savojo darbo. Pristatinejant matau, kad kazkas is ipratimo linkcioja galva, kazkam as ir mano pristatymas isvis neegzistuoja, ir......... o cia tai geras, matau, kad didzioji dalis sedi tokios pat "geros" isvaizdos kaip ir as. Man, kaip tikram lietuviui palengvejo. Atsisedu, o galvoje sukasi vienintele mintis - nieko, kaip nors, "ne takije dela zavalivali".